Tarptautinės mokytojų dienos minėjimas

Spalio ketvirtą, kaip ir kiekvieną rytą, skubame į darbą, tačiau maloniai nustembame, kai prie durų mus pasitinka šventiškai pasipuošę dešimtokai. Apdovanoja ne tik šypsenomis, linkėjimais, bet ir pačių pagamintais kalendoriais bei burnoje tirpstančiais skanėstais…

Po trijų pamokų mūsų laukia edukacinė kelionė po Sudūvos krašto dvarus ir sočios suvalkiečių vaišės. Susėdę į autobusą pajudame Suvalkijos link. Pirmiausia aplankome Zapyškio bažnyčią, stūksančią ant vaizdingo Nemuno kranto, sustojame pasigrožėti Zyplių dvaru. Zanavykų muziejuje kaip ant delno atsiskleidžia visa Sudūvos krašto istorija. O senojoje suvalkiečio sodyboje mus pasitinka pati šeimininkė, kuri taip nuoširdžiai nupasakoja žemdirbio kasdienybę, kad nejučia atsiduriame to meto aplinkoje, pamiršę net pliaupiantį lietų. Viešnagę vainikuoja nepakartojamas ,,Kratinys“, kurį valgydamas gali liežuvį praryti, ir obuolių pyragas su kafija. Bet įspūdingiausia kelionės dalis – Gelgaudiškio dvaras. Mus pasitinka tikra XIX a. dvaro ponia. Ji ne tik vedžiodama po rūmus pasakoja čia gyvenusių didikų istoriją, bet supažindina su unikalia rūmų puošyba (secesija). Liekame be galo sužavėti  dvaru, o dar labiau jo žavinga ponia, puikiai mokančia užburti klausytojus.

Grįžtame pavargę, bet laimingi. O staigmenos tęsiasi… dar ir pirmadienį, kai kiekvienas mokytojas savo kabinete ant stalo randa vokelį tik su jam skirtais labai taikliais Mokinių tarybos palinkėjimais. Ir tuomet kiekvieną užplūsta pasididžiavimas – juk tai mūsų mokiniai.