Kelionė ir kvalifikacijos tobulinimo programa Ukrainoje

Kas gi labiau suartina kolektyvą, jei ne kelionės? Šią, jau seniai žinomą, tiesą dar kartą patvirtinti gali Fabijoniškių mokyklos mokytojų kolektyvas  per mokinių pavasario atostogas apsilankęs Ukrainoje. Noras pažiūrėti, kaip gyvena ukrainiečiai, išsirinkę naują prezidentą, ir kaip  mokslo aukštumas šturmuoja jų moksleiviai, nugalėjo.

Taigi balandžio 28-os ankstų rytą paliekame dar saldžiai miegantį Vilnių ir išvykstame Liublino link. Šis miestas dar mena laikus, kai jame buvo pasirašyta garsioji Liublino Unija, sujungusi LDK ir Lenkiją. Įspūdingi Karališkojo tribunolo rūmai, Domininkonų bažnyčia ir kiti objektai sužavi ne vieną. Bet mūsų kelionės tikslas dar nepasiektas, todėl skubame tolyn. Nemaloni staigmena, primenanti sovietinius laikus,  laukia prie Ukrainos sienos. Besikeičiančios pasieniečių pamainos, kavos pertraukėlės ir dar kitos priežastys mus prie sienos pralaiko apie dvi valandas. Pasiekę prabangų viešbutį su baseinu ir džiakuzi apie pramogas nebegalvojame, o išvarginti kelionės ir patirtų įspūdžių krentame į svetingai mūsų laukiančias lovas.

Kitą rytą, po sočių pusryčių, vykstame į miestą muziejų Lvovą. Pirmiausia mūsų laukia svarbiausias išvykos tikslas – pažintis su švietimo sistema ir mokykliniu ugdymu. Lankomės vienoje iš mokyklų, kuri neprilygsta mums materialine baze, tačiau turi ne mažiau už mūsų direktorių energingą ir charizmatišką vadovę. Ne veltui mūsų edukacinė išvyka pavadinta „Vadovų lyderystės kompetencijų raiškos įtaka švietimo kokybei: Ukrainos patirtis”. Suvokiame, kiek daug priklauso nuo lyderio, kuris per kelerius metus mokinių, besimokančių mokykloje, skaičių gali padidinti kelis kartus. Šiltai priimti ir pasidžiaugę mokyklos pasiekimais skubame grožėtis Senuoju miestu. Aplankome armėnų kvartalą, seniausią Lvovo bažnyčią, Turgaus aikštę, Rotušę ir kitus objektus. Pilni įspūdžių ir sunkiomis kojomis grįžtame į viešbutį. Kas dar turi jėgų, mėgaujasi vandens teikiamais malonumais.

Visur gerai, bet trečią dieną jau traukia namai. Pakeliui užsukame susipažinti su Lenkijos Renesanso perlu – Zamostės miestu. Tai miestas – pilis, kurios niekuomet neužėmė joks priešas. Įspūdingi Rotušės rūmai, Šv. Tomo bažnyčia nepalieka nė vieno abejingo. Trumpai pavaikščioję po taisyklingą keturkampį primenantį miestą skubame į autobusą ir lekiame į išsiilgtus (nors juose nebuvome tik tris paras) namus... Reikia laiko, kad susidėliotų visi patirti įspūdžiai.